Pasitikėjimo stiprinimas PATRIA stovykloje – mūsų kelionės ataskaita Lietuva 2024

Brangūs draugai ir rėmėjai,

Kiekvieną rudenį dalis mūsų valdybos komandos vyksta į Lietuvą aplankyti savo globotinių, pasikalbėti su vietiniais partneriais apie mūsų projektinio darbo pažangą ir dalyvauti PATRIA stovykloje. Šiais metais vėl buvo daug jaudinančių susitikimų ir nuostabių bendrų patirčių. Galėjome pajusti, kaip laikas, kurį praleidome kartu su jaunuoliais, stiprino jų pasitikėjimą savimi ir ugdė jų asmenybes. Toliau skaitykite įdomų Otmaro Debaldo kelionės reportažą .

Keturi kelionių grupės nariai turiningai praleido laiką Lietuvoje. 2024 m. rugsėjo pradžioje Otmaras ir Ingrid Debald bei Simone Graubner-Müller iš mūsų vykdomosios valdybos komandos kartu su rėmėja Uta, kuri lydi mūsų programą jau beveik dvidešimt metų, išskrido į Lietuvą. Su šia didesne keliaujančia grupe galėjome daug daugiau individualiai pabendrauti su jaunais žmonėmis, palyginti savo įspūdžius ir, svarbiausia, pasidalyti darbo su jaunais žmonėmis džiaugsmu.

APSILANKYMAS SONATOS ŠEIMOJE MARIJAMPOLĖJE

Viešnagės Lietuvoje pradžioje aplankėme Sonatos šeimos grupę Marijampolėje. Šį kartą programa prasidėjo pietumis su Sonata ir jos penkių globėjų komanda bei namų prižiūrėtoju Marijampolės restorane.

Tada nuvažiavome į naująjį namą, kuriame nuo šio pavasario gyvena Sonatos šeima. Namas yra ramioje gyvenamojoje vietovėje Marijampolės pakraštyje, apsuptas didelio žemės sklypo su nedidele krepšinio aikštele ir šalia esančiu mažu ežerėliu. Namas labai gražus ir erdvus. Aštuoni vaikai gyvena dviviečiuose kambariuose. Namo centras – didelė virtuvė, kurioje taip pat valgėme kartu. Kaip visada Lietuvoje, valgėme labai sočius ir skanius pyragus.

Visiems aštuoniems Sonatos šeimos vaikams sekasi labai gerai. Dviem iš šių vaikų reikia specialaus gydymo, kad būtų skatinamas jų protinis ir kalbinis vystymasis. Šešiolikmetė Aistė (klūpo nuotraukos centre), jau trejus metus kartu su broliu gyvenanti Sonatos šeimoje, puikiai vystosi. Simona yra jos krikštamotė ir artimai su ja bendrauja. Tai buvo pirmas kartas, kai jos abi susitiko asmeniškai. Šis asmeninis susitikimas sujaudino abi puses ir buvo svarbi santykių dalis. Aistė Simonei nupiešė gražų paveikslą.

Tuomet su Sonata ir vienu iš jos globėjų pasikalbėjome apie kiekvieno vaiko situaciją ir pasiūlėme pagalbą. Laimei, šeimoje netrūksta nieko esminio. Tačiau kai kurioms veikloms, pavyzdžiui, vasaros atostogoms, sporto, dailės ar muzikos pamokoms, lėšų nėra. Paraginome Sonatą teikti pasiūlymus, kaip galėtume paremti konkrečius projektus. Dabar ji taip ir padarė. Nuo šio mėnesio finansuosime šeimos sporto užsiėmimus, skirdami 100 eurų per mėnesį.

PATRIA STOVYKLA KAUNE

Vėlyvą popietę keliavome į Kauną, kur vyko PATRIA stovykla. Išvakarėse susitikome su keliais stovykloje nedalyvaujančiais jaunuoliais, su kuriais kartu vakarieniavome Kauno senamiestyje. Kai kurie iš jų dėl darbo įsipareigojimų negalėjo dalyvauti stovykloje.

Kitos dienos rytas prasidėjo jaudinančiu susitikimu su Ernestu per pusryčius viešbutyje. Susipažinome su Ernestu, su kuriuo susipažinome Kauno vaikų kaime beveik prieš 20 metų ir kuris buvo Verenos mamos krikštatėvis. Ernestas visada palaikė su mumis ryšį. Dabar jam 25 metai, jis vedęs ir labai sėkmingai dirba renginių verslininku. Ernestas atvyko padėkoti mums už paramą. Štai mūsų susitikimo nuotrauka.

Diena tęsėsi trumpu susitikimu su PATRIA komanda, kad pasiruoštume stovyklai. Taip pat susipažinome su naujuoju PATRIA komandos nariu Laisvydu(žr. šią jo nuotrauką). Džiugu, kad su Laisvydo atvykimu komandoje vėl yra patarėjas vyras. Laisvydas yra patyręs ir labai motyvuotas socialinis darbuotojas, jau dalyvavęs daugelyje socialinių projektų. Jis taip pat yra patyręs krepšininkas ir treneris. Todėl krepšinis stovyklos metu buvo labai populiarus užsiėmimas.

Kaip ir ankstesniais metais, stovykla vyko dviejuose namuose Kauno pakraštyje. Prieš penkiolika metų ryžtingai prisidėjome prie šių dviejų namų statybos. Dabar, kai jie nebegali būti naudojami šeimos globai, labai džiaugiamės, kad PATRIA gali juos naudoti savo reikmėms, ypač grupiniam darbui.

Šių metų stovyklos šūkis buvo „Kai turiu priimti sprendimą”. Stovykloje dalyvavo penkiolika jaunuolių. Kaip ir ankstesniais metais, pirmąją dieną prie mūsų prisijungė jaunuoliai, anksčiau dalyvavę PATRIA programoje. Susitikimai su „alumnais” yra svarbūs ką tik programą pradėjusiems jaunuoliams. Daugelis „alumnų” dalyvauja seminaruose norėdami ką nors atiduoti iš savo gerosios patirties ir perduoda autentišką informaciją.

Antrąją stovyklos dieną (šeštadienį) vyko du intensyvūs seminarai. Pirmą kartą aš (Otmaras Debaldas) pats vedžiau seminarą su jaunimu, kuris buvo labai jaudinantis. Buvau pasirinkęs temą „Kaip gyvenime priimti sunkius sprendimus”, kad ji atitiktų stovyklos šūkį. Stengiausi išmokyti jaunuolius atskirti sunkius ir mažiau sunkius sprendimus ir kaip suvaldyti sunkius sprendimus gyvenime. Taip pat apie tai, kaip išsiaiškinti, kas iš tikrųjų gyvenime yra svarbu, ir kaip sistemingai priimti tokius sprendimus. Buvau maloniai nustebintas, kad dėl to kilo labai gyvos ir įtraukiančios diskusijos. Po stovyklos vykusios diskusijos su PATRIA komanda patvirtino, kad šis seminaras padarė teigiamą poveikį daugeliui jaunų žmonių. Artimiausiu metu surengsime papildomą vaizdo seminarą šia tema.

Jaunuoliams taip pat patiko antrasis seminaras su muzikos terapija, išbandyta fotosesija ir bendras maisto gaminimas.

Antrąjį dienos seminarą apie muzikos terapiją vedė lietuvių kalbos mokytoja. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas judesiui, atsipalaidavimui ir emocijų apdorojimui per judesį. Po pietų taip pat vyko jau išbandyta fotosesija, kuriai dalyviai taip pat buvo nusifotografavę. Štai keletas nuotraukų, kurios buvo padarytos.

Diena baigėsi Simonos vedama komandos formavimo kulinarine sesija. Gaminome azijietišką mišrainę su sveikomis daržovėmis ir ant grotelių kepta mėsa. Gaminant maistą dalyvavo daug stovyklos dalyvių. Rezultatas buvo labai skanus!

Mūsų krikštamotė Uta aplankė savo ilgametę krikštamotę Ingridą Kaune.

Kol Simona, Ingrida ir aš buvome stovykloje, kartu su mumis keliavusi ilgametė rėmėja Uta aplankė Ingridą, kuria rūpinasi ir remia jau daugelį metų. Dvidešimtmetė Ingrida gyvena savarankiškai su viena iš dviejų seserų ir dar keliais jaunuoliais Kaune esančiame name, kuris suteikiamas socialiai remtiniems jaunuoliams. Buvo nuostabu, kad Uta keliavo kartu su mumis ir praleido tiek daug laiko su Ingrida. Visada esame dėkingi, kai rėmėjai mus lydi ir taip pagilina ryšį su savo globotiniais.

Kaip ir praėjusiais metais, stovykla baigėsi apsilankymu nedideliame žirgų terapijos ūkyje, esančiame už valandos kelio nuo Kauno. Jaunuoliams tai buvo nuostabi patirtis – per trumpą laiką jie galėjo užmegzti ryšį su gyvūnais, įgyti pasitikėjimo savimi ir pajusti, kaip žirgai gali užmegzti ryšį su žmonėmis. Po pietų vykome į baigiamuosius pietus, kur dar kartą aptarėme savo patirtį ir turėjome galimybę atsisveikinti vieni su kitais.

MŪSŲ APIBENDRINIMAS APIE PATRIA STOVYKLĄ

Kaip ir ankstesniais metais, stovykla buvo intensyvi patirtis. Mums prireikė kelių dienų, kad grįžus namo galėtume apdoroti tai, ką patyrėme, ir esu tikras, kad jaunimas jautėsi taip pat. Visada galima pajusti, kad laikas, kurį praleidžiame kartu, skatina artumą ir pasitikėjimą, o mainai padeda jaunuoliams tobulėti. Buvo džiugu matyti, kaip jaunuoliai, kuriuos pažinojome jau kurį laiką, įgijo pasitikėjimo savimi, o mes grįžome namo jausdamiesi patenkinti savo darbo tikslu. Viso šio svarbaus darbo su jaunais žmonėmis negalėtume atlikti be jūsų paramos ir norėtume jums už tai labai padėkoti.

Taip pat norėtume padėkoti mūsų komandos narei Jūratei Bogacz, kuri daugelį metų kūrė ir tobulino stovyklos koncepciją. Kasmet išmokstame vis ko nors naujo, tačiau be Jūratės, kuri šiemet negalėjo keliauti su mumis, nebūtume nuėję taip toli.

Norėtume suteikti jums dar dvi datas:

Šių metų visuotinis susirinkimas vyks lapkričio 28 d. Kronberge. Prašome pasižymėti datą. Kvietimas bus išsiųstas netrukus.

Jau nustatyta ir kitų metų stovyklos data. Ji vyks rugpjūčio 29-31 d. Kaune. Labai džiaugtumėmės, jei nariai ir rėmėjai prisijungtų prie mūsų ir palaikytų mus vietoje.

Daug šiltų linkėjimų.

Jūsų, Otmar Debald